Ankstyvasis skaitymas: raktas į vaiko sėkmę ar iššūkis tėvams? Neuroedukatorės patarimai | Kalbos raida

Šiandien, kai mus užlieja trumpos žinutės, socialinės medijos ir audioknygos, tėvus vis dažniau kamuoja klausimas: ar skaitymas mažam vaikui vis dar toks svarbus?

O gal tai tik dar vienas streso šaltinis, sukeliantis nerimą – „ar pakankamai skaitau?“.

Nors tyrimai rodo, kad net 90% Lietuvos tėvų neskaito savo vaikams iki dvejų metų, neuromokslininkų bendruomenė pabrėžia: ankstyvojo skaitymo patirtis yra esminis raktas, padedantis pagrindus visai vaiko sėkmei. Tai ne tik prieš miegą skaitomas ritualas, bet ir galingas įrankis, formuojantis kalbą, empatiją bei akademinius įgūdžius ateityje.

Apie viską, ką turime žinoti apie ankstyvąjį skaitymą – nuo to, kada jį pradėti, iki to, kaip elgtis, jei vaikas knygą nori plėšyti, – kalbamės su neuroedukatore ir terapinės ankstyvojo ugdymo studijos „Kalbančios šeimos“ vadove Žydre Dargužyte-Černiauskiene. Sužinokite, kaip skaityti vaikui teisingai, kad dirbtumėte ne tik su kalbos, bet ir su saugumo bei smegenų vystymosi pagrindais.

Kada pradėti skaityti kūdikiui ir kodėl būtent nuo gimimo?

Neuromokslininkai šiuo klausimu griežti: rekomenduojama pradėti skaityti nuo gimimo. Nors atrodo, kad naujagimis dar negirdi ar nežiūri į knygą, jis nuo pirmos gyvenimo dienos atpažįsta garsus, gali juos „įrašyti” ir kaupti kaip vertingą patirtį, taip didindamas savo smegenų potencialą. Ankstyvojo skaitymo nauda išryškėja vėliau, apie ketvirtus gyvenimo metus.

Kokia yra pagrindinė ankstyvojo skaitymo nauda?

1. Kalbos mokymasis: Norint, kad vaikas kokybiškai į smegenis įrašytų reikiamus kalbos garsus (fonemas), jis turi juos labai dažnai girdėti. Skaitymas yra paprasčiausias būdas mokyti kalbos, nes vaikas girdi, o tėvai kartoja fonemas.

   Neuroedukatorė pabrėžia: „Neskaitančių tėvų vaikai labai vėlai pradeda kalbėti arba kalbėdami susiduria su ypatingais sunkumais mokydamiesi kalbos, yra daug kalbos trikdžių.“

2. Saugumas ir artumas: Ankstyvasis skaitimas visų pirma yra susijęs ne su mokymu, bet su saugiu, artimu ir kokybišku laiku kartu. Skaitydami gimtąja kalba, jūs nešate savo meilę, o knyga tampa tarpininku, sujungiančiu jus į santykį.

3. Žodyno turtinimas: Rašytinė kalba yra žymiai turtingesnė už šnekamąją. Knygose randami žodžių junginiai ir žodžiai, kurių kasdienėje rutinoje, apribotoje rutinos, vartojame retai.

4. Mokymosi pamatai: Įprotis skaityti, priimti žodinį tekstą ir suvokti turinį susiformuoja iki dvejų metų. Jei šis laikotarpis praleidžiamas, vėliau reikia daug daugiau pastangų ne tik sudominti skaitymu, bet ir padėti vaikui mokytis kokybiškos kalbos.

Kaip teisingai skaityti kūdikiui: tempas, tembras ir intonacija

Skaitymas monotonišku ar piktos intonacijos balsu ne tik neišlaikys vaiko dėmesio, bet ir neleis tinkamai „įrašyti“ reikiamų garsų į smegenis. Neuroedukatorė siūlo tris kertinius skaitymo elementus:

3 esminiai skaitymo būdai iki vienerių metų:

1. Ryškinkite fonemas ir neskubėkite: Ankstyvuoju laikotarpiu vaikui būtina atskirti, kur žodis prasideda ir kur baigiasi. Jeigu sakote „Myliu tave, mamytė“, kartokite „Myliu tave, myliu tave“ ir išryškinkite atskiras fonemas: „M, M, M… Myliu.“

2. Keiskite tembrą, tempą ir intonaciją: Tekstas turi tapti gyvas. Žaiskite su balso tonu, tempu, intonacijomis, įjunkite mimikas. Perminkykite sakinį lyg tešlą, kad jis būtų įtaigus.

3. Įveiklinkite tekstą: Parodykite žodžių reikšmę veiksmu. Pavyzdžiui, sakydami „myliu“, parodykite širdelę ar prisilieskite prie vaiko kūno. Taip ne tik „įrašomas“ žodis, bet iškart dirbama su jo kokybiška reikšme.

Kaip išrinkti tinkamas knygeles kūdikiui ir ar reikia aptarinėti Iliustracijas?

Knygų turinio ir kokybės svarba:

• Venkite šabloninio turinio: Reikėtų vengti istorijų, kurios turi standartinį siužetą, visada baigiasi vienodai ir gali teigti, kaip „turi būti“.

• Skaitykite, kas patinka jums: Kol vaikas dar negali pats vartyti knygos ar aiškiai parodyti intereso, skaitykite tai, kas patinka jums (kad ir suaugusiųjų knygą). Vaikas girdės žodžius, kurių vėliau tikėtinai neišgirs.

• Vėliau – atsižvelkite į vaiko poreikius: Kai atsiranda noras liesti, plėšyti, vartyti, rinkitės minkštus, paliečiamus paviršius. Ieškokite kokybiškos literatūrinės ir meninės knygos, nes prastos iliustracijos neskatina žiūrėti.

• Eiliuoti tekstai: Nevengti eilėraščių, nes maži vaikai iki dvejų metų puikiai prisimena pasikartojančius ir ritmiškus tekstus – tai padeda mokytis kalbos.

Iliustracijų aptarimas – daugiau nei paveikslėliai

Iliustracija yra tokia pat svarbi kaip ir tekstas, o kartais vaikui net labiau iškalbingesnė. Būtina jas visas išanalizuoti.

1. Analizuokite be direktyvų: Nenurodykite, kad „štai čia yra taip“. Tarsi su nežinojimu klauskite: „Manau, kad čia lapė nori pajudinti vilko uodegą… O gal čia apie tai?“

2. Klausimas svarbus: Būtinai paklauskite vaiko: „Kaip tu manai, ką čia ta lapė daro?“ Nors atsakymo gal ir negausite, vaikas supras, kad jo nuomonė yra svarbi.

3. Lavinkite įgūdžius: Iliustracijos – puikus būdas mokyti spalvų, figūrų, lavinti erdvinę kalbą (kas už, ant, prie ko).

Ką daryti, jei knyga yra „valgoma“ ir plėšoma?

Tai yra normali patirtis. Turėkite knygų, kurias leidžiate plėšyti ir kurios nėra itin vertingos. Tačiau dažnai knygų atmetimas rodo mažą tėvų įdirbį. Jeigu skaitymas yra tik prievolė, o ne malonumas, vaikas gali knygą atmesti kaip bausmę ar nuobodų daiktą. Svarbu, kad ir patys tėvai jaustų malonumą skaitydami.

Ką daryti, jei vaikas nenori skaityti arba „įsimyli“ vieną knygą?

Vieno teksto įsimylėjimas

Jei vaikas vis atneša tą pačią knygą, greičiausiai jis atpažįsta kažką artimo apie save, savo šeimą ar jam reikia išdirbti tam tikrą temą.

• Išbūkite: Svarbu išbūti šioje situacijoje, nesakyti „jau skaičiau penkis vakarus, dabar imkim kitą“. Galite leisti sau prabangą būti su viena knyga mėnesį ar net du.

• Perkurkite tekstą: Kai jau labai atsibosta, galite nebeskaityti pažodžiui (jei vaikas neprieštarauja), įnešti savų prasmių, perkurti pastraipas, kalbėti apie iliustracijas kitaip.

• Išėjimas iš situacijos: Jei užstringama ilgam (pasitaiko atvejų, kai ta pati knyga skaitoma iki šešerių metų!), reikia išjudinti vaiką. Eikite į lėlių teatrą, ieškokite knygos apie patikusį veikėją. Veskite į biblioteką ir parodykite šimtą kitų knygų – vis tiek vaikas parodys ženklus, kad jam įdomu.

Visiškas knygų atsisakymas (ekstremali situacija)

Atsisakymas dažniausiai rodo, kad namuose iš viso nebuvo knygų ar tėvų, kurie skaitytų.

1. Priešinimasis: Knyga vaikui tampa tarsi trečias asmuo, atėjęs ir norintis kažko iš jūsų. Vaikas priešinasi, nes atrodo, kad tėtis yra labiau su tekstu nei su juo.

2. Jaukinkite per žaidimą: Negalvokite: „Mano vaikas ne knygų, o technologijų žmogus.“ Teks dirbti per žaidimą, o ne direktyvumą. Pavyzdžiui, trumpam išimkite naują knygą, parodykite, o pamačius abejingumą, pasakykite: „Tau neįdomu? Gerai, uždarysim į dėžę. Einam Lego dėlioti.“ Po truputį per žaidimą veskite vaiką prie knygos, tarsi jaukintumėte naminį gyvūną.

Skaityti lengviau, kai rodome pavyzdį

Žydrė Dargužytė-Černiauskienė akcentuoja: ankstyvasis skaitymas vaikui yra investicija į ateitį. Didžiausios naudos, kurias mato neuromokslininkai ir praktikai, yra kūrybiškumas, gebėjimas reflektuoti, stipresni analitiniai įgūdžiai, turtingas žodynas ir didesnė empatija. Kaip teigia neuroedukatorė, vaiko skaitymo gebėjimai trečioje klasėje iš esmės nurodo jo būsimą akademinę sėkmę.

Tačiau šis procesas prasideda ne nuo raidžių, o nuo santykio.

„Aš labai norėčiau palinkėti atrasti smalsumą skaityti. Patiems tėvams. O atradus tada jau vaikus vestis į knygų pasaulį. Linkiu žaismingumo. Žaisti knygas, būti su knygomis, jaukintis jas.“ – Ž. Dargužytė-Černiauskienė.

Nepamirškite: sėkmės kortą skaitimo procese laiko tėvai. Atraskite, kas įdomu jums, ir tuomet per žaidimą ir artumą jaukinkite knygą savo šeimos rutinoje.

Daugiau apie kūdikių kalbos raidą galite sužinoti seminaruose „Kūdikio kalbos raida (6-12 mėn.)“ bei „Vaiko kalbos raida (12-24 mėn.)“. 

Žydrę sutikti galite ir jos seminare „Patyriminis emocijų pažinimo lavinimas“.