Netikėta patyčių pradžia | Pagalbi Tėvystė

Visgi daugelis vaikų su patyčiomis vienaip ar kitaip susipažįsta. Dažnai labai ankstyvame amžiuje. Netikėta tai, kad būtent mes, suaugusieji, patys pirmieji jiems ir „pasakome”, jog galima pašiepti žmogaus išvaizdą, negebėjimą kažką daryti, lytį, seksualinę orientaciją, socialinį statusą, ir taip „parodome” vaikams, kas yra patyčios.

„Čia tai tikrai ne apie mane”,- net jei tokia mintis šmėstelėjo, paskaitykite toliau. 

Patyčios per pasaulio komentavimą

Labai sunku sąmoningai pastebėti, kiek daug mes visko komentuojame. Tyrimai pastebi, kad garsiai mes daug dažniau išsakome neigiamus komentarus, nei teigiamus. Ir visa tai girdi mūsų vaikai, net jei mes to nesakome jiems, o tiesiog kalbamės tarpusavyje. 

„Nu, jau ką ji tokia stora telike veikia?”; „Kaip čia vairuoja?! Taip ir maniau – boba!”; „Kolegė susirinkime, kaip visada, nusišnekėjo”.

Verta prisiminti – bet kokios kitų žmonių apkalbos – patyčių pavyzdys. 

Patyčios per „nekaltą” sarkazmą

Vaikams sunku suprasti perkeltinę prasmę, sarkazmą. Tai, ką girdi, jie supranta paraidžiui ir priima asmeniškai, nes dar neturi reikiamos gyvenimiškos patirties tai interpretuoti kitaip. Todėl neretai tenka žaidimų aikštelėse girdėti, kaip tėvai tyčiojasi iš savo vaikų! 

„Nu, kur tu su tokiom trumpom kojom lipi, kaip koks meškinas.”; „Na, jau patylėk, tarški kaip kokia šarka”. O kas gi tai kito, jei ne patyčios.

Patyčios per elgesį su aplinkiniais

Galbūt ir nieko naujo, tačiau verta dar kartą atkreipti dėmesį. Ypač svarbu, kaip mes elgiamės su žmonėmis, kurie mus aptarnauja arba akivaizdžiai socialiai yra vargingesni už mus: padavėjai, pardavėjai, senutė, parduodanti gėles, elgeta, prašantis pinigų.

Ar visiems taikome tuos pačius pagarbaus elgesio standartus?

Vaikų tarpusavio santykiai

Pirmas patyčių apraiškas neretai pamatome namuose, kuomet bendrauja broliai/seserys ar apsilankę kiti vaikai. Net jei tai atrodo kaip mielas vaikiškas žaidimas – kieno pilis gražesnė, šukuosena princesiškesnė, bent vienas nuliūdęs vaikas jau yra signalas atkreipti į tai dėmesį ir įnešti sąmoningumo. 

Parodydami, kad vienas ar kitas elgesys gali skaudinti, pasiūlydami, kaip galima pasakyti kitaip, nebūtinai išvengsime tokio elgesio ateityje, tačiau didinsime vaikų supratimą, pastabumą, kad vyksta patyčios.

Norite sužinoti, kaip atpažinti patyčias? Ką sakyti vaikui, iš kurio tyčiojasi? Kokių įgūdžių turime mokyti vaikus, kai ištinka patyčios? Pasiklausykite pokalbio „Tėvai ryšyje” su tėvystės koučere Renata Cikanaite ir visame pasaulyje žinoma vaikų ir šeimos terapeute, „Connected parenting” įkūrėja, lektora ir knygų autore Jennifer Kolari – „Patyčios, šaipymasis, erzinimai”.

– Dovilė 🤍 @pagarbitevyste