Motinystės išmokos – kodėl svarbu pasidaryti namų darbu pasakoja išmokų specialistė | Pasiruošimas gimdymui

Išmokų specialistę Mildą Maknavičienę, kalbina MYLU.LT įkūrėja Dovilė Šafranauskė, užduodama pačius aktualiausius ir dažniausius klausimus. 

Dovilė: Apie motinystės išmokas dažnai pradedame galvoti tada, kai nėštumas persirita į antrą pusę. Tačiau esu girdėjusi tave sakant, kad kai kuriais atvejais tai yra gerokai per vėlu. Kaip yra iš tiesų?

Milda: Iš tiesų, kai kuriais atvejais apie išmokas verta pagalvoti netgi prieš pastojant!

Žinoma, jei dirbame pagal darbo sutartį, jei sutartis neterminuota, atlyginimas stabilus, nepriklauso nuo ženklių kintamų bonusų, tuomet apie išmokas galime pradėti galvoti tik artėjant nėštumo ir gimdymo atostogoms.

Tačiau dirbant savarankiškai, labai rekomenduočiau apie išmokas pagalvoti dar iki pastojimo: pasidaryti pirminį planą, įsivertinti savo galimybes ir lūkesčius bei atitinkamai tam ruoštis. Tarp dirbančių savarankiškai sklando labai daug mitų, todėl itin dažnai žmonės renkasi nemokėti mokesčių su nuostata, kad „man niekas nepriklauso“, tačiau tai visai nebūtinai yra tiesa arba tinkamai suplanavus gali būti net labai netiesa.

Lietuvoje savarankiškai dirbantys asmenys yra kelių kategorijų: dirbantys pagal verslo liudijimą, pagal individualios veiklos pažymą, turintys mažąją bendriją, ūkininkai ir kita.

Kiekviena ši kategorija gali turėti skirtingas socialines garantijas bei pretenduoja gauti skirtingas išmokas. Todėl pavojus dar yra toks, kad viena savarankiškai dirbanti mama gali patarti kitai, tačiau patarimas nebūtinai bus teisingas dėl skirtingo darbo pagrindo, sumokėtų mokesčių ir kitų aplinkybių. 

Kaip minėjau, išmoka priklauso nuo sumokėtų mokesčių, todėl kartais tiesiog užtektų žinoti, kiek sumokėtų mokesčių suteikia teisę gauti išmoką ir atitinkamai pasiplanuoti. Savarankiškai dirbantiems asmenims žinojimas yra aukso vertės, nes nuo „niekas nepriklauso“ iki „priklauso visai nemažai“ gali skirti tiesiog namų darbų padarymas.

Dovilė: Pakalbėkim apie NPD – neapmokestinamųjų pajamų dydį – dažnai mamos suka galvą, ar verta taikyti NPD, ar geriau jo netaikyti?

Milda: Šis klausimas neabejotinai yra vienas populiariausių, kurio sulaukiu. NPD yra taikomas pagal bendrąsias žmogaus pajamas. Į tai įeina darbo užmokestis, nedarbingumas, visos išmokos, savarankiška veikla ir kitos pajamos.

NPD taikymas labiausiai orientuotas į žemas pajamas gaunančius asmenis. Todėl mano pirminis patarimas, jei bendros pajamos yra aukštesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis, saugiau NPD yra netaikyti nei dekretui, nei vaiko auginimo atostogoms.

Tai bent jau reiškia, kad metų gale nereiks jo grąžinti, jei dalinai grįšiu į darbą arba gausiu kažkokių papildomų pajamų (jei nebus kitokių sandorių dėl kurių gali atsirasti prievolė mokėti GMP). 

Dovilė: Dar vienas klausimas, kuris nebejotinai yra TOP klausimų dešimtuke – renkantis vaiko auginimo atostogas, geriau rinktis 18 ar 24 mėnesius?

Milda: Tikrai TOP klausimas, kuriam vienareikšmiško atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo mūsų šeimos norų ir galimybių, tačiau kelis svarbius akcentus verta žinoti.

Svarbu prisiminti, kad vaiko auginimo atostogos mamai arba tėčiui prasideda tada, kai mamai baigiasi nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretas). Taigi, ne nuo vaiko gimimo datos, o nuo NGA pabaigos ir trunka iki tam tikro vaiko amžiaus (išskyrus dvynukų gimimo atvejus). Taigi, pasirinkimas gali būti iki vaikui sukaks 18 mėnesių arba 24 mėnesiai.

Dažnai pasirinkimą lemia grynai matematinis skaičiavimas: tiesiog paskaičiuojama bendra suma, kuri bus išmokėta vienu ar kitu atveju, ir pagal tai pasirenkamas laikotarpis. Žiūrint tik matematinius skaičiavimus, yra keli rėžiai.

Jei priskaičiuojamas atlyginimas siekia 1200-1250 eur, matematiškai daugiau pinigų bus išmokama pasirinkus 24 mėnesius.

Esant priskaičiuojamam atlyginimui 1400 ir daugiau – didesnė suma bus gaunama pasirinkus 18 mėnesių. O vidurio intervale jau turime skaičiuoti kiekvienu atskiru atveju.

Žinoma, matematika dar nėra viskas ir pasirinkime svarbu atsižvelgti į tai, kiek mes norėtume mėgautis motinyste, kada planuojame leisti vaikelį į ugdymo įstaigą ir kitus šeimos planus.

Taip pat svarbu žinoti, kad pildydami prašymą Sodroje ir darbdaviui, mes galime nurodyti skirtingus laikotarpius: kiek laiko mes norime gauti išmoką ir kada mes norime grįžti į darbą, t.y., kiek laiko darbdavys turi saugoti mūsų darbo vietą.

Dovilė: Milda, pakalbėkim apie gana naują praktiką – tėčio neperleidžiamus mėnesius. Nors šio įstatymo tikslas tikrai kilnus, skatinantis tėčius įsitraukti į vaikų auginimą, tačiau vis dažniau tenka išgirsti šeimų nepasitenkinimo, nes praktikoje tai sukelia nemažai nepatogumų. Kodėl taip yra ir ką galėtum patarti?

Milda: Iš tiesų, nepasitenkinimo yra, nes įstatymas buvo priimtas, tačiau jo įgyvendinimas liko neaiškus, todėl mokomės praktikoje.

Pirmiausia – tėčio neperleidžiami mėnesiai nėra prievolė. Jei tėtis nenori jų imti, jo niekas negali priversti. Tačiau jei tėtis tais mėnesiais naudojasi, tai yra visiškai lygiavertiškos vaiko auginimo atostogos, kokiose ką tik buvo mama, tiesiog jas perima tėtis. Taigi, kyla klausimas, ką mamos per tuos mėnesius daro? Man atrodo, tai ir kelia daugiausiai nepasitenkinimo.

O dėl to, kad pas mus vienu metu tik vienas iš tėvų pagal įstatymą gali būti vaikų auginimo atostogose, jeigu tai nėra dvynukų gimimo atvejis. Tai reiškia, kad mama privalo grįžti į darbą. Štai čia ir sulaukiame minėto pasipiktinimo. Nes jei tėtis pasirenka neišnaudoti šių mėnesių, mama išmokos už tuos mėnesius gauti negali.

Taigi čia vėl svarbūs namų darbai – ar mes apgalvojome, kada tėčiui patogiausia pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais ir ką tuo metu darys mama.

Jei mama dar negrįžta į darbą, ji gali pasinaudoti kasmetinėmis apmokamomis atostogomis, taip pat išeiti nemokamų atostogų. Visa tai svarbu suplanuoti atsižvelgiant ir į šeimos biudžetą. 

Taip pat svarbu prisiminti, kad tėčiai šiuos mėnesius gali ir skaidyti, juolab kad ne kiekvienoje įmonėje yra galimybė išeiti atostogų dviem mėnesiams. Tik turime prisiminti, kad kaskart mama turi grįžti į darbą arba naudoti mokamas bei nemokamas atostogas.

Dovilė: Būnant VPA, neretai šeimos pajamos sumažėja, todėl kyla klausimas ar galime užsidirbti papildomai, ar įstatymas to nedraudžia?

Milda: Taip. Skirtingai nuo ankstesniojo įstatymo, kai tai buvo galima tik antraisiais metais, dabar galime grįžti į darbo rinką pasibaigus neperleidžiamiems mėnesiams, t.y. grubiai nuo maždaug ketvirtojo vaiko mėnesio, jei dirbame pagal darbo sutartį. Na, o savarankiškai dirbantys asmenys apskritai gali veiklos net ir nenutraukti.

Dirbant pagal darbo sutartį, svarbu sekti, kad buvęs vidurkis, iš kurio mums buvo skaičiuota išmoka ir dabartinis gaunamas darbo užmokestis neviršytų buvusio uždarbio.

 Pvz. Jei mano priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 2000 eur, pasibaigus mano neperleidžiamiems mėnesiams gaunu 60 proc., tai man priskaičiuota išmoka bus 1200 eur. Kas reiškia, kad papildomai galiu gauti priskaičiuojamą atlyginimą iki 800 eur. Tuomet tai niekaip nepaveiks mano išmokos. Tačiau jei uždirbsiu daugiau, tai mažins išmoką. Todėl vėl verta pasiskaičiuoti, kad nesulauktume nemalonių siurprizų.

Dovilė: O jei būdamos VPA ir vėl pastojame? Kaip skaičiuosis mūsų išmokos?

Milda: Čia paprastai susiduriame su 3 scenarijais:

1. Esant VPA, jau turime išeiti į NGA (nėštumo ir gimdymo atostogas), tuomet viskas paprasta – naudojamės palankesniu pirmojo vaiko skaičiavimo svcenarijumi. Vėlgi, jeigu jau taip lėmė pildant dokumentus, tiesiog pažymiu, kad būtų taikomas ankstesnis išmokų pagrindas. 
2. Antrasis – į darbo rinką grįžome, tačiau trumpai padirbus vėl turime NGA, tačiau naujo gero vidurkio sukaupti dar nespėjome ir norėtume, kad išmokų skaičiavimui būtų naudojamas pirmojo vaiko scenarijus. Šiuo atveju įstatyme yra mums naudinga išlyga, kad jei per 12 paskutinių mėnesių iki teisės gauti išmoką yra bent viena diena, kai gavau VPA išmoką – galiu taikyti pirmojo vaiko skaičiavimo scenarijų. Tokiu atveju labai svarbu, kada tėtis panaudojo savo neperleidžiamus mėnesius. Idealu, jei jie nebūtų termino gale, nes tuomet mama turi ilgiausią laikotarpį su galimybe pasirinkti pirmojo vaiko skaičiavimo scenarijų. 
3. Na, ir dar vienas variantas, jei pasirinkome trečiuosius metus darbe, negrįžau į darbo rinką ir nei vienos dienos nedirbau. Tai taip pat leidžia naudotis skaičiavimams pirmojo vaiko scenarijų. 

Žinoma, ne visais atvejais apsimoka naudotis buvusiuoju scenarijumi, nes galbūt mama pradėjo naują verslą, generuoja pajamas, kurios sudėjus su išmokomis viršija jos anksčiau buvusias pajamas. Tokiais atvejais naudingiau jau taikyti skaičiavimui dabartines pajamas.

Plačiau apie išmokų subtilumus bei daugiau Mildos Maknavičienės patarimų išgirsite konferencijos pokalbyje. Nemokamai registruotis konferencijai galite čia: https://www.mylu.lt/pages/konferencija-mylu-nestukes iki balandžio 22 d.

 

Norite sužinoti, kokios išmokos priklauso dvynukų tėvams? Žiūrėkite Mildos parengtą seminarą „Išmokos dvynukų tėvams“.